Senosios Gegužinės ūkis – tai viena iš ilgą ir gražią istoriją turinčio Gegužinės kaimo, kuris rašytiniuose šaltiniuose minimas jau nuo XV amžiaus, sodybų. Sodyba įkurta senojoje Gegužinės kaimo dalyje, iki šiol vadinama Senąja Gegužine. Statiniai pastatyti dvarvietės vietoje. Šios žemės ir dvarai nuo keturioliktojo amžiaus vidurio priklausė dvarininkams Mardosams. 1494 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Gegužinės dvarą padovanojo didikui Grigaliui Stanislovaičiui Astikui. Šią privilegiją 1511 metais patvirtino Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis. Vėliau šias žemes valdė Trakų vaivada Jonas Glebavičius, Upytės maršalka Sicinskas, dvarininkai Tolvaišos, Vodorackis, Rolevskis, baronai Korfai.
Apie 1856 metus čia susiformavo dvi dvarų sodybos – Korfų ir Žižniauskų (Žižnevskių). O apie 1930 metus iš dvarininkų Žižniauskų 70ha žemės nupirko iš JAV grįžęs Kajetonas Staniūnas ir perdavė savo žentui, būsimam Gegužinės girininkui, mūsų seneliui Mykolui Bortkūnui. Nuo tada Bortkūnų šeimos pavardė tapo žinoma šiose vietose.
Deja, 1941 metais girininkas Mykolas Bortkūnas buvo ištremtas į Archangelsko kraštą, žmona Stefanija su keturiais vaikais išvežta į Altajaus kraštą, turtas konfiskuotas. 1991-1996 metais vyriausiojo Mykolo Bortkūno sūnaus Jurgio iniciatyva atkurta nuosavybė į turėtą žemę, mišką ir likusius ūkinius pastatus, o 2007 metais į Senąją Gegužinę, perstatytą buvusią vandens siurblinę atsikėlė gyventi vyresnysis Jurgio Bortkūno sūnus Rolandas su šeima.
Šiuo metu sodyboje gyvena dviejų brolių – Benjamino ir Rolando Bortkūnų šeimos. Sodybai priklauso 2011 metais baigtas statyti didysis namas; rekonstravus sovietinių laikų paliktą vandens siurblinę, pastatytas svirnas; du seni klojimai, vienas iš kurių atnaujintas ir pritaikytas tvartui; tradicinė aukštaitiška pirtelė; 2018 metais architekto Liucijaus Dringelio padovanota ir atkelta klėtelė.
Rolandas Bortkūnas ir jo žmona Neringa yra architektai, paskutinį dešimtmetį besidomintys senąja Lietuvos kaimo architektūra, rašantys šia tema straipsnius, knygas, propaguojantys mūsų statybos tradicijas seminaruose ir susitikimuose. Todėl nenuostabu, kad sodyba statoma naudojantis senąja archyvine medžiaga, išsaugant senąsias Vakarų Aukštaitijos sodybai būdingas formas ir detales, bet tuo pačiu ir aprūpinant statinius visomis šiuolaikinėmis medžiagomis ir inžinerinėmis sistemomis.
Sodyboje vyksta įvairūs renginiai, skirti tautinį identitetą atspindinčių sričių puoselėjimui ir propagavimui bei profesionaliojo meno sklaidai. Čia galima apsistoti nakvynei, suorganizuoti savo renginį, susipažinti su ūkio gyvenimu ir jo gyventojais, pamatyti kraštovaizdį keliaujant po apylinkes, plaukiant Nerimi ar važiuojant dviračiu.
Jei Jūs neabejingi mūsų tautiniam kultūriniam palikimui ir jo puoselėjimui, jei Jūs mylite ir gerbiate mūsų gamtą, jei Jums nesvetimas šiandieninio meno pasaulis, kviečiame Jus užsukti ir pasisvečiuoti.
Bortkūnų šeima